Pasakoja anūkas Edmundas Vambutas:

Kaip matote kairėje,

mano prosenelis Petras Povilas Vambutas gimė Viešvėnuose, 1800 m. liepos 7 dieną. 1825 metais jis vedė Mariją Gregorauskaitę, su ja turėjo šešis vaikus. Yra žinoma, kad Teklė, Petronėlė ir Feliksas Kazimieras mirė labai jauni, bet nieko nesam girdėję apie kitus tris berniukus.

Antrą kartą prosenelis vedė Elžbietą Jacevičiūtę. Vėl nieko nėra žinoma apie šias vedybas, išskyrus tai kad Elzbieta mirė 1861 metais.Trečios vedybos – su Liucija Jančiauskaite, su ja turėjo du vaikus: dukrą Benigną (mirė vos dešimties metų) ir sūnų Tomą Felicijoną (1864-09-20).

Buvo sunkūs laikai, kraštas dar buvo neatsigavęs po 1863 metų sukilimo. Kiek Petras Povilas buvo įsivėlęs į sukilimą nėra žinoma, išskyrus tai, kad jis buvo ištremtas ir mirė Sibire. Gali būti, kad jis net nematė savo sūnaus Tomo.

Aš girdėjau, kad jo motina vėl ištekėjo, sukūrė naują šeimą, o Tomas buvo išsiųstas į Rygą, Latvijos sostinę mokytis amato. Apsigyveno jis pas kažkokį giminaitį (gal dėdę). Tomas pasirinko metalo tekinimą ir tapo įrankininku.

Rygoje Tomas susipažino su Anna Borovska. Čia jie apsivedė ir turėjo tris sūnus. Pirmasis sūnus Eduard Ivan (1888-10-10) dingo, r buvo galvojama kad jis žuvo per 1905 metų Rygos sukilimą. Nieko nebuvo žinoma apie jį, kol sūnus Horst Wambutt, dabar gyvenantis Berlyne, ieškodamas savo protėvių, atrado Audronės svetainę, o joje Vambutų giminės aprašymą, herbą ir medį. Tas ryšis ir nauja informacija įgalino papildyti šią Vambutų šeimos medžio Felicijono šaką.

Antrasis sūnus Karl Albert gimė 1890 metais, apie jį nieko nežinome. Trečiasis sūnus Alexander gimė 1893-04-22, taip pat Rygoje. Jis nebuvo vedęs ir, 1918 metais būdamas kariuomenėje, mirė nuo apendicito.

Po Annos mirties, Tomas vedė Liuciją Liba Bruver. 1899 metais jiems gimė sūnus Martynas Silvestras, mano tėvelis, o 1902 – duktė Marija.Abu vaikai gimė Rygoje. Kiek žinau Martynas ir Tomas nemėgo savo antrųjų vardų ir niekad jų nenaudojo kasdieniame gyvenime.

Per pirmąjį pasaulinį karą šeima persikėlė iš Rygos į Sankt Peterburgą, kur abu vaikai ėjo į mokslus. Po karo šeima grįžo į Lietuvą. Martynas lankė Kauno universiteto teisės fakultetą. 1927 metais Martynas vedė Emiliją
Kvėdaravičiūtę, kuri taip pat studijavo teisę. Gyvendami Kretingoje, 1928 m. liepos 23 d. jie sulaukė sūnaus Edmundo (tai aš). Vos po metų, mano senelis Tomas mirė, jį palaidojo Kretingoje.

Antrasis pasaulinis karas išskyrė mūsų šeimą ir iš mano senelės Liucijos daugiau nieko nebegirdėjome. Po karo Martyno šeima atsidūrė DP (perkeltujų asmenų Augsburge, Vokietijoje) stovykloje, kur aš 1947 metais baigiau lietuvišką gimnaziją. Neužilgo šeima emigravo į JAV.