|
[ 1 ] [ 2 ]
|
Šaltinis
|
Viskas apie Vambutus (ištraukos)
|
Žemaičių vyskupystės muziejus |
…Toliau keliaujame pro mitais apipintą Apvaršuvos Panų kalną, anuomet gerai įtvirtintą Šiuraičių piliakalnį ir pasiekiame Tverus – kunigaikščio Vykinto tėvoniją. Nuo Tverų senuoju keliu, pro didingą Lopaičių piliavietę (už 2,3 km nuo Tverų), palikdami kairėje (už 8,7 km nuo Tverų) Vambutų giminės pilį (Vambutas [Вонибут], – vienas iš septynių kunigaikščių, kurie kartu su Vykintu išskaičiuoti Ipatijaus metraštyje 1219 m. sutartyje su Haličo – Volynės kunigaikščiu [8.p.139],[11.p.78]), pasiekiame Varnės tiltą šalia kapinių kalvos. |
KUNIGAIKŠČIO VYKINTO PILIES BEIEŠKANTStasys Kasperavičius
Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktorius
|
1219 metais, pasirašant Haličo-Volynės sutartį, kartu su lietuvių kunigaikščiais minimi ir stipriausi žemaičių kunigaikščiai – Gedvilas, Vykintas, Kentbudas, Vembutas, Butautas ir kiti. |
|
|
| ten pat |
Apie 8 km. į pietryčius nuo Tverų yra archeologijos paminklų registre užfiksuotas Vembutų Vydmantų piliakalnis, esantis tų pačių pavadinimų kaimų sandūroje. Piliakalnis yra mažo bevardžio upelio, tekančio iš Domanto pelkių kairiajame krante, iš vakarų, šiaurės ir rytų juosiamas upelio slėnio daubų. |
|
|
|
Į rytus nuo pilies teritorijos iškyla kalva, kurios papėdėje vienas iš kultūrinių sluoksnių rodo buvus senovės gyvenvietės pėdsakų. Į rytus už spėjamos gyvenvietės vėl būta įtvirtinimų ir vandens užtvaros. Visą pilies ir gyvenvietės įtvirtinimų kompleksą sustiprina iš visų pusių upės, ežerai ir pelkės. Tokios gamtinės sąlygos pilį darė sunkiai prieinamą. Kad čia tuo metu buvo gausu vandens, rodo rytiniame įtvirtinimų pakraštyje išlikusios prieplaukos likučiai. Visas Vembutų pilies kompleksas rytų kryptimi tęsiasi daugiau nei vieną kilometrą.Viso šio įspūdingai įtvirtinto komplekso dydis rodo, kad Vembutų pilis buvo vienas didžiausių gynybinių objektų Žemaitijoje. Tai panašu į rusų metraštininko vadinamą „Vykinto miestą“. Jo įtvirtinimų mastas leido sutelkti gausias karines pajėgas, tuo pranokdamas netoli esančių Medvėgalio, Burbiškių ar Plinijos pilių galimybes. Įdomu, kad visas šias pilis su Vembutais jungė keliai, o per brastas ir ežerus buvo įrengtos kūlgrindos, medgrindos. |
|
|
|
1251-aisiais metais vykęs istoriniuose šaltiniuose minimas Tverų mūšis galėjo būti netoli Vembutų pilies, tai yra dabartinių Tverų apylinkėse. Miestelis, nutoldamas nuo žymiosios pilies, nusinešė ir senąjį jos pavadinimą – Tveriai. Tvirement arba Tverement – tai vertimai į kitas kalbas, kuriomis rašė senovės metraštininkai.Dabartinis piliakalnio pavadinimas siejamas su Vembutų ir Vydmantų kaimų pavadinimais. Vembutų, Vydmantų kaimai, Domanto pelkė – tai vietovardžiai, kurie gali turėti ryšį su žemaičių kunigaikščių vardais. Vydmantų gyvenvietė yra netoli Palangos miesto. Vembutų kaimas yra Viešiejų seniūnijoje šalia Getautės piliakalnio, kur galėjo būti 1219 metų Haličo-Volynės sutartyje minimo žemaičių kunigaikščio Vambuto valdos. |
|
|
|
Tik prie Vembutų piliakalnio atrastas ištisas įtvirtinimų ir gyvenvietės kompleksas leidžia spėti čia buvus galingosios žemaičių pilies „Tverement“, t.y. „Vykinto miesto“. |
|
|
Interviu su rašytoju Raimondu Kašausku.
1642 m. Merkelis pirko dvarą Birikiuose.
Danielius ir Mykolas buvo Birikių dvaro paveldėtojais.
|
— Jūs kilote iš Birikų1 kaimo tarp Degaičių ir Eigirdžių. Jei neklystu, senojo Jūsų kaimo kaip ir nebėra. Papasakokite apie jį, apie savo šeimą, mokyklą.— Gyvenvietė, stūksanti prie Palangos — Šiaulių plento, netoli Eigirdžių, bažnytkaimio, turi Birikų vardą, bet tai visai kitas kaimas, atsiradęs nesenais, sovietiniais laikais kaip Anulėnų tarybinio ūkio skyrius. Man jis toks pilkas, nykus, kad, nenorėdamas skaudinti širdies, nesu užsukęs. Gimiau ir išaugau toje dabar tuščioje lygumoje, kurios vienu kraštu eina plentas, kitu — driekiasi geležinkelis, iš kur matyti Degaičių gyvenvietė ir buvusio Liaugaudo dvaro medžiai, ant kalvų — Telšiai su Katedra padangėje, Rainiai ir Viešvėnai. Kadaise čia akiratį dengė miškai, buvo ne tik Birikai, bet ir dalis Degaičių, Gintaučių, Stulpinų, Degenių, kitų kaimų. |
|
|
ŠIAULIŲ APSKRITIES ĮSTEIGIMO IŠTAKOS |
XVIII a. pabaigoje Šiaulių reparticiją (apskritį) sudarė šie senieji Žemaitijos pavietai: Šiaulių, Beržėnų (Kurtuvėnų, Šaukėnų, Kuršėnų, Šakynos parapijos), Didžiųjų Dirvėnų (Papilės, Akmenės su Vegerių filija ir Laižuvos parapijos), Mažųjų Dirvėnų (Raudėnų, Tryškių ir didžioji dalis Luokės parapijos), Biržuvėnų (Viekšnių parapija su Leckavos filija), Viešvėnų (Alsėdžių parapija su Lieplaukės filija ir Varduvos, arba Kalvarijos, parapija), Platelių (didžioji dalis Platelių parapijos), Gandingos (Plungės, Kartenos ir Kulių parapijos), Medingėnų (Kantaučių parapija), Žarėnų (Žarėnų parapija), Pavandenės (Janapolės arba Viržuvėnų, didžioji dalis Varnių ir Pavandenės parapijų), Patumšių (dalis Luokės ir Pavandenės parapijos), Užvenčio (Užvenčio ir Vaiguvos parapijos), Karklėnų (dalis Kražių ir Varnių parapijų) ir Veliuonos valsčiai. |
|
|
|
Pastabos: 1. Kontrimaičių, Keižorų, Birikių dv. tėvūnas buvo Danielius, Merkelio s. (Jonas, Jokūbas)
|
| Citatų panaudojimą maloniai leido tinklapių kūrėjai |
|
|
2005 - 2023 m.