Apie herbą

Apie herbą „Pogonia”

Herbas – iš vokiečių kalbos žodžio “erbe” – paveldėtojas, įpėdinis, palikimas – asmens, šeimos, giminės, organizacijos, valstybės pastovus ženklas. Svarbiausias herbo atributas – herbo skydas su heroldiniu ženklu.

Pirmosios herbų tradicijų užuomazgos siekia XII-XIII a. Kryžiaus žygių epochą. Iki dantų šarvais apsikaustę riteriai kaip asmens atpažinimo ženklą ant skydo iškaldavo tam tikrus imbolinius ženklus, papuošdavo šarvus bei apsiaustus. Šie herbai būdavo perduodami iš kartos į kartą, nes karių – riterių palikuonys didžiavosi protėvių nuopelnais, nekeisdavo jų, nebent už kokius nors nuopelnus, o taip pat prasižengimus būdavo priversti pakeisti herbo skydo heroldinį ženklą. Vakarų Europoje herbą paveldėdavo vyriausias sūnus, jaunesnieji į tėvo herbą turėdavo įvesti tam tikrus pakeitimus.
Į Lenkiją, o iš ten po 1413m. Horodlės unijos į Lietuvą, herbų tradicija atėjo iš Vakarų Europos, dažniausiai iš Čekijos ir Vengrijos. Manoma, kad tokio pavidalo Vyčio (nepainioti su LDK herbu Vytis) herbas buvo atneštas iš Vengrijos.
1434m. Lenkijos karalius Jogaila pirmąkart suteikė šį herbą Lelovo vaitui Mikalojui. Vėliau jis paplito (buvo suteikiamas karalių ar Seimo, perkamas iš kitų bajorų ir pan.) ir visoje Lietuvos – Lenkijos valstybėje.
Heraldikoje žinomos keturios šio herbo atmainos, besiskiriančios herbo skydo spalva (vienuose – aukso, kitose – raudona spalva).

Vambutų giminės herbas.
Piešė ir interpretavo prof. skulptorius Konstantinas Bogdanas.

Neišlikus žinių apie lietuvių bajorų Vambutų naudoto Pogonia herbo atmainą, pateiksime labiausiai paplitusios atmainos aprašymą ir herbo pavyzdį. Aukso spalvos herbo skyde – šarvuota, iš žydro debesio išnyranti riterio ranka laikanti kalaviją. Virš skydą vainikuojančio uždaro šalmo su bajoro karūna kyla tokia pat kaip skyde šarvuota ranka su kalaviju. Herbas papuoštas juodos spalvos kaspinais su aukso pamušalu.

Kada šis herbas buvo suteiktas bajorams Vambutams, neišlikus istoriniams šaltiniams, negalime pasakyti, tačiau XIXa. Telšių ir Šiaulių bajorų šeimų, pasitvirtinusių savo bajorystę sąrašuose yra nurodyti bajorai Vambutai ir jų herbas Pogonia. Peržiūrint metrikų knygas pavyko nustatyti, kad Vambutai XIXa, gyveno Luokės, Kuršėnų, Pievėnų, Kantaučių, Varnių, Užvenčio, Šaukėnų ir kt. parapijose. Genealoginis medis sudarytas pagal surastus Šaukėnų ir Tytuvėnų Rk. bažnyčių metrikinių knygų įrašų duomenis¹.

Vambutų giminės protėviu – pradininku laikytinas aukštaičių (Upytės pavieto) kunigaikštis Vembutas Ruškaitis, minimas 1219m. Mindaugo sutartyje su Volynės kunigaikščiu. Matyt, vėliau šiai giminei praradus politinę galią, jos nariai atsidūrė paprastų karių, o vėliau bajorų statuse. XIV-XVIIa. be kitų dvarų Vambutai valdė Vambutų dvarą prie Varnių. Išlikę teisminiai XVIIa.
dokumentai apie jų ginčus dėl šio dvaro ribų su aplinkinių žemių valdytojais (jie saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne).

Pogonia herbu žymėjosi šios Lietuvos – Lenkijos valstybių bajorų giminės: Alkimavičiai, Algiminavičiai, Klaikauskai, Kokatorovičiai, Odlanickiai, Papini di Gambusi, Pelkos, Pliškos, Potiomkinas (suteikta Lenkijos karaliaus 1775 04 10) Sandos, Sudimantai, Švarcai, Vandzonai, Vambutai, Žaleskiai ir kt. (Pagal Tadeusz Gajl)

Istorikė Sigita Gasparavičienė

1. Vėliau genealoginis medis buvo papildytas, gavus bylos kopiją iš Sankt Peterburgo istorinio archyvo.

Psl.6.