Pavardės kilmė

Vambutų pavardės kilmė

Kiek mes žinome šiandien, Vambutų šeimos genealogija prasideda XVI amžiuje. Gali būti, kad ji dar senesnė. Istoriniai šaltiniai Vambuto vardą mini net XIII šimtmetyje ^1,2,3 . Hipatijaus metraštyje aprašoma 1219 m. taikos sutartis. Sutartį pasirašė ne tik Mindaugas (kuris neužilgo tapo pirmuoju Lietuvos karaliumi), bet ir kiti Lietuvos kunigaikščiai. Pasirašiusiųjų sąraše buvo ir Vambuto vardas.

Istorijos bėgyje buvo bandyta Vambuto pavardę keisti, kad ji skambėtų rusiškai ar lenkiškai, priklausomai nuo to, kieno įtakoje tuo ar kitu laikotarpiu buvo Lietuva.

Buvo laikas, kai Vambuto pavardė buvo žinoma kaip Vambutavičius Vambutas, vėlesniais laikotarpiais randami ir kiti variantai: Vambut, Vambutt, Wambut arba Vembūtas, priklausomai, nuo šalies, kur jie gyveno. Lietuvių rašytoja Julija Žemaitė rašė apie pavardės keitimą iš Vambutas į Vembūtas ir teigia kad tai buvo pradėta “carinės administracijos XIX šimtmetyje” ⁴.

Telšių apylinkėse netoli Viešvėnų yra Vembūtų kaimas (apie 505 gyventojų, turinčių balsavimo teisę), o vos keli kilometrai nuo Varnių, -Vembūtų piliakalnis, kuris dabar yra dalis Varnių regioninio parko. Žemaičių ALKA muziejaus direktorius Stasys Kasparavičius detaliai aprašo šį piliakalnį ⁵. Nesenai istorikai Adomas Butrimas ir Kazys Misius rašė, kad XIII amžiuje paminėtas Vambutas gali būti siejamas su XV šimtmečio Vambutų žeme ir dvarais netoli Viešvėnų ⁶.

Istorikė Sigita Gasparavičienė ir Audronė Musteikienė nuodugniai ištyrė Vambutų šeimos istoriją ir atsekė medžio pradžią nuo Jono Vambuto, iš pradžių vadinusio save Vambutavičiumi Vambutu bei jo sūnaus Jokūbo. Sankt Peterburgo archyvuose surasti ir kiti dokumentai, kurie įrodo kilmingą Vambutų šeimos pradžią Pogonia IV herbo naudojimą, bei eilė dokumenų skelbiančių datas, kada bajorystė buvo tvirtinama. Seniausias dokumentas (iki šiol atrastas) yra žemės pirkimo aktas darytas 1617-05-29. Jis buvo užregistruotas Raseinių žemės teismo knygoje (įrašas No. 253 ^7,8.) Įdomu pastebėti, kad perkamos žemės buvo irgi netoli Viešvėnų.

Nuo XVI iki XIX amžiaus daug informacijos apie Vambutus nėra. Tačiau šis periodas, bendras visoms Vambutų medžio šakoms, yra gerai aprašytas Audronės Musteikienės, – tai mūsų nuostabi tinklalapio dizainerė ir sudarytoja ⁹ . Atkreipkite dėmesį į Vambutų šeimos tinklapio dizainą ir Vambutų šeimos genealoginį medį.

2003 metais Viešvėnai atšventė savo 750 metų jubiliejų. Ta proga tautodailinininkas Adolfas Gedvilas pastatė drožtą medinį stogastulpį. Spaudoje buvo rašoma, kad šis stogastulpis skirtas kunigaikščiui Vambutui ^10,11.

Naudoti šaltiniai:
_____________________________________________________

1. Gudavičius E. Mindaugas, Istorijos institutas, Vilnius, 1998, p. 118
2. Baranauskas T. Lietuvos valstybės ištakos, Vaga, Vilnius, 2000, p. 185
3. Butkevičienė B., Gricius V. Mindaugas – Lietuvos karalius, Mokslas ir Gyvenimas 2003, Nr. 7, p. 4.
4. Normantas J, Iš Viešveniškių atsiminimų Vambutai // Viešvėnai: istorija ir dailė s paminklai, Vilniaus dailės akademijos darbai, Vilnius. p. 112,
5. Kasparavičius S. Kunigaikščio Vykinto pilies beieškant, Žemaičių žemė, 2001/1, p.11.
6. Butrimas A., Misius K. Viešvė, Viešvėnų žemė, valsčius, tijūnija ir seniūnija, // Viešvėnai: istorija ir dailės paminklai, Vilniaus dailės akademijos darbai, Vilnius. p. 22-43.
7. Rusijos valstybinis istorijos archyvas, Sankt. Peterburgas, F, 1343, Ap.8.B,239, L.18-18v (S.Gasparavičienės.vertimas).
8. Rusijos valstybinis istorijos archyvas, Sankt. Peterburgas, F, 1343, Ap.8.B.239, L.97-99 (S.Gasparavičienės.vertimas).

9. Musteikienė A. Vambutų giminės istorija, http://www.vambutai.eu/index.html
10. Jackutė D. Prisiminta praeitis, dabartis ir pasidžiaugta darbais, http://kalzem.tinklapis.lt/8057/805701.htm
11. Katutytė L. Ant Viešvės upelio kranto… , Telšių Žinios, 2003-09-19

Duomenis surinko Edmundas Vambutas

Psl.40