Šaltinis / Resources: Niesiecki „Herbacz Polski”, elektroninis leidinys

Antrasis šaltinis:

„1527 m. Žygimantas Senasis, skirdamas Žemaitijos seniūnu paskutinį iš Kęsgailų giminės seniūną Stanislovą Stanislovaitį , pavedė jam valdyti Žemaitiją apribojančiomis jo teises naujomis sąlygomis. Didysis kunigaikštis pasiliko savo žinioje ne tik tuos dvarus ir valsčius, kurie jam ir pirmiau priklausė (Josvainius, Veliuoną, atskyrus nuo jos Tendžiogalos valsčių, Vilkiją ir Skirsnemunę, kuriuose tebuvo maždaug 1/5 didžiojo kunigaikščio valstiečių dalis), bet dar ir tuos valsčius, kurie ligi tol buvo Žemaitijos seniūno žinioje: Ariogalą, Beržėnus, Biržinėnus, Gandingą, Dirvėnus, Kaltinėnus, Karšuvą, Pajūrę, Palangą, Pašilę, Rietavą, Šiauduvą, Telšius, Tverus, Viešvėnus, Užventį. Citata paimta iš knygos Jūratė Kiaupienė ” Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI – XVII a.”, psl. 40 (nuoroda į K. Jablonskis ” Lietuvos valstiečių kova… Aktas apie Žemaitijos valsčių pasidalijimą tarp didžiojo kunigaikščio ir seniūno…”

Trečiasis šaltinis: Iš viešvieniškių atsiminimų VAMBUTAI, Juozas Normantas

„Kunigaikščių Vambutų reikšmė vėlyvesniame Lietuvos gyvenime sumažėjo. Jie ilgainiui tapo eiliniais bajorais – dvarininkais. Istoriko ir rašytojo Simono Daukanto brolis Aleksandras, studijavęs mediciną Vilniaus universitete, 1830 m. sausio 26 d. padavė prašymą Vilniaus bajorų deputacijai, nes norėjo gauti bajorystės dokumentus. Jo sudarytoje Daukantų giminės genealogijoje sakoma, kad, 1660 m., sudegus Jokūbo Daukanto namams ir turtui, jo nepilnamečiai vaikai Jonas ir Simonas Kazimieras už skolas užstatė Dabikinės dvarą Jonui Vambutui.”

Jonas Vambutas – pirmasis žinomas asmuo mano genealoginėje schemoje. 1660 metai – galima data. Pirmoji mano žinoma data 1686 m. – Merkelio mirimo data. Neaišku kiek metų jam buvo, kada mirė, nežinomos jo tėvo bei senelio Jono gyvenimo datos.