Vambutų giminės pradininku laikytinas aukštaičių (Upytės pavieto) kunigaikštis Vembutas Ruškaitis, minimas 1219 m. Mindaugo sutartyje su Volynės kunigaikščiu.
Vambutų genealogija
Vambutų giminės tyrimai
..gal ir kiti Vambutai, jau Viešvėnų žemėje, Gervainio upelio aukštupyje, kur žinomas senas Vambutų dvaras ir XV a. kapinynas, galėrų būti siejami su Vambuto (Vonibut) asmeniu..... |
Žemių ir dvarų istorija
Vambutų žemių ir dvarų istorijos schema / Scheme of Lands and Manors of Vambutas Family
Paskaityti apie Viešvėnus: „ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS” ŽURNALAS. 2004 m. Nr. 3
2003 m. rugsėjo 12-13 dienomis Viešvėnuose vyko Žemaičių akademijos konferencija „Viešvėnai: senoji praeitis ir dailės paminklai”. Virtuali paroda „Viešvėnams – 750“ „2003 metais sukanka 750 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą – 1253 metais – paminėti Viešvėnai (Wieswe). Kokį istorinės raidos kelią nuėjo ši sena Kuršių žemė vėliau, jau XVI amžiuje išaugusi į didžiulį Žemaitijos valsčių, kurio valdos driekėsi nuo Ruišėnų kaimo rytuose iki Apusėnų vakaruose? Viešvėnų valsčiui priklausė Lieplaukė, Alsėdžiai, rytinės Platelių ežero pakrantės, Žemaičių Kalvarija, Šarnelė ir daug kitų kaimų bei dvarų, kurių valdos siekė beveik iki dabartinės Latvijos sienos. Šios Žemaičių akademijos tikslas buvo išanalizuoti ir pristatyti visuomenei turtingą Viešvėnų žemės, valsčiaus, tijūnijos, seniūnijos, parapijos, miestelio, mokyklų istoriją ir atskleisti sakralinio meno paveldo savitumą.” Lietuvos dailės akademijos leidykla 2003 m. išleido straipsnių rinkinį „Viešvėnai: istorija ir dailės paminklai” / „Viešvėnai: History and Monuments of Art” |
Sekant dokumentu „Kopija iš Vilniaus bajorų deputatų susirinkime 1834 m. sausio 20 d. patvirtinto IV Pogonios herbo bajorų Vambutavičių Vambutų bajorystės išdavimo dekreto” sudarytos kitos schemos: |
Leave a Reply
You must be logged in to post a comment.
"Vambutų giminės atžalos dar tebebuvo gajos XVIII amžiuje. 1734 m. Mykolas Vambutas įsteigė antrąją Salantų parapinės bažnyčios altariją. Didikų Vambutų palikuonys buvo gyvi dar ir XIX šimtnečio viduryje..."